bjørn
Danų kalba taisyti
Daiktavardis taisyti
- lokys (lt) (vyr. g.) (Žinduoliai)
- meška (lt) (mot. g.) (Žinduoliai)
Farerų kalba taisyti
Daiktavardis taisyti
- lokys (lt) (vyr. g.) (Žinduoliai)
- meška (lt) (mot. g.) (Žinduoliai)
Norvegų kalba taisyti
Bėganti meška |
Tarimas taisyti
- TFA: [bjøɳ]
Daiktavardis taisyti
Daiktavardžio „bjørn“ formos | ||||
---|---|---|---|---|
Gramatinė giminė | Vienaskaita | Daugiskaita | ||
Nežymimoji forma | Žymimoji forma | Nežymimoji forma | Žymimoji forma | |
Vyriškoji g. | en bjørn | bjørnen | bjørner | bjørnene |
Etimologija taisyti
Iš senovės skandinavų k. bjǫrn, iš germanų prokalbės *bernuz, iš šiaurės germanų prokalbės *berô, greičiausiai iš indoeuropiečių prokalbės *bʰer- („rudas, švytintis“), galbūt susijęs su brun („rudas“).