dėdavus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dėdavus (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dėdavęs, mot. g. dėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dėdavęs	dėdavę	dėdavusi, dėdavus	dėdavusios	-	dėdavę
kilm.	dėdavusio	dėdavusių	dėdavusios	dėdavusių	-	-
naud.	dėdavusiam	dėdavusiems	dėdavusiai	dėdavusioms	-	-
gal.	dėdavusį	dėdavusius	dėdavusią	dėdavusias	-	-
įnag.	dėdavusiu	dėdavusiais	dėdavusia	dėdavusiomis	-	-
viet.	dėdavusiame	dėdavusiuose	dėdavusioje	dėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dėdavusysis	dėdavusieji	dėdavusioji	dėdavusiosios	-	-
kilm.	dėdavusiojo	dėdavusiųjų	dėdavusiosios	dėdavusiųjų	-	-
naud.	dėdavusiajam	dėdavusiesiems	dėdavusiajai	dėdavusiosioms	-	-
gal.	dėdavusįjį	dėdavusiuosius	dėdavusiąją	dėdavusiąsias	-	-
įnag.	dėdavusiuoju	dėdavusiaisiais	dėdavusiąja	dėdavusiosiomis	-	-
viet.	dėdavusiajame	dėdavusiuosiuose	dėdavusiojoje	dėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dėdavęs, mot. g. dėdavusi.

Etimologija

<= dėti, deda, dėjo

---

Padalyvis

dėdavus (padalyvis, būtasis dažninis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: dedant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
dedant	dėjus	dėdavus	dėsiant

• Skiemenys: dė-da-vus

dėdavus

1. susijęs su veiksmu dėti

Etimologija

<= dėti, deda, dėjo

---