dėsiantį

Taip pat žr.: dėsianti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dėsiantį (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dėsiantis, mot. g. dėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dėsiąs, dėsiantis	dėsią, dėsiantys	dėsianti	dėsiančios	-	dėsią
kilm.	dėsiančio	dėsiančių	dėsiančios	dėsiančių	-	-
naud.	dėsiančiam	dėsiantiems, dėsiantiem	dėsiančiai	dėsiančioms, dėsiančiom	-	-
gal.	dėsiantį	dėsiančius	dėsiančią	dėsiančias	-	-
įnag.	dėsiančiu	dėsiančiais	dėsiančia	dėsiančiomis	-	-
viet.	dėsiančiame, dėsiančiam	dėsiančiuose, dėsiančiuos	dėsiančioje, dėsiančioj	dėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dėsiantysis	dėsiantieji	dėsiančioji	dėsiančiosios	-	-
kilm.	dėsiančiojo	dėsiančiųjų	dėsiančiosios	dėsiančiųjų	-	-
naud.	dėsiančiajam	dėsiantiesiems	dėsiančiajai	dėsiančiosioms	-	-
gal.	dėsiantįjį	dėsiančiuosius	dėsiančiąją	dėsiančiąsias	-	-
įnag.	dėsiančiuoju	dėsiančiaisiais	dėsiančiąja	dėsiančiosiomis	-	-
viet.	dėsiančiajame	dėsiančiuosiuose	dėsiančiojoje	dėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dėsiantis, mot. g. dėsianti.

Etimologija

<= dėti, deda, dėjo

---