damokėsianti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

damokėsianti (būs. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. damokėsiantis, mot. g. damokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėsiąs, damokėsiantis	damokėsią, damokėsiantys	damokėsianti	damokėsiančios	-	damokėsią
kilm.	damokėsiančio	damokėsiančių	damokėsiančios	damokėsiančių	-	-
naud.	damokėsiančiam	damokėsiantiems, damokėsiantiem	damokėsiančiai	damokėsiančioms, damokėsiančiom	-	-
gal.	damokėsiantį	damokėsiančius	damokėsiančią	damokėsiančias	-	-
įnag.	damokėsiančiu	damokėsiančiais	damokėsiančia	damokėsiančiomis	-	-
viet.	damokėsiančiame, damokėsiančiam	damokėsiančiuose, damokėsiančiuos	damokėsiančioje, damokėsiančioj	damokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėsiantysis	damokėsiantieji	damokėsiančioji	damokėsiančiosios	-	-
kilm.	damokėsiančiojo	damokėsiančiųjų	damokėsiančiosios	damokėsiančiųjų	-	-
naud.	damokėsiančiajam	damokėsiantiesiems	damokėsiančiajai	damokėsiančiosioms	-	-
gal.	damokėsiantįjį	damokėsiančiuosius	damokėsiančiąją	damokėsiančiąsias	-	-
įnag.	damokėsiančiuoju	damokėsiančiaisiais	damokėsiančiąja	damokėsiančiosiomis	-	-
viet.	damokėsiančiajame	damokėsiančiuosiuose	damokėsiančiojoje	damokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. damokėsiantis.
• Skiemenys: da-mo-kė-sian-ti

damokėsianti (nevart.)

1. ta, kuri damokės

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    damokėsianti: bendrai

nedamokėsianti (lt)

Vertimai

  damokėsianti: bendrai

---