damokama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

damokama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. damokamas, mot. g. damokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokamas	damokami	damokama	damokamos	damokama	-
kilm.	damokamo	damokamų	damokamos	damokamų	-	-
naud.	damokamam	damokamiems	damokamai	damokamoms	-	-
gal.	damokamą	damokamus	damokamą	damokamas	-	-
įnag.	damokamu	damokamais	damokama	damokamomis	-	-
viet.	damokamame	damokamuose	damokamoje	damokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokamasis	damokamieji	damokamoji	damokamosios	-	-
kilm.	damokamojo	damokamųjų	damokamosios	damokamųjų	-	-
naud.	damokamajam	damokamiesiems	damokamajai	damokamosioms	-	-
gal.	damokamąjį	damokamuosius	damokamąją	damokamąsias	-	-
įnag.	damokamuoju	damokamaisiais	damokamąja	damokamosiomis	-	-
viet.	damokamajame	damokamuosiuose	damokamojoje	damokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. damokamas.
• Skiemenys: da-mo-ka-ma

damokama (nevart.)

1. ta, kurią damoka

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    damokama: bendrai

nedamokama (lt)

Vertimai

  damokama: bendrai

---