davokta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

davokta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. davoktas, mot. g. davokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	davoktas	davokti	davokta	davoktos	davokta	-
kilm.	davokto	davoktų	davoktos	davoktų	-	-
naud.	davoktam	davoktiems	davoktai	davoktoms	-	-
gal.	davoktą	davoktus	davoktą	davoktas	-	-
įnag.	davoktu	davoktais	davokta	davoktomis	-	-
viet.	davoktame	davoktuose	davoktoje	davoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	davoktasis	davoktieji	davoktoji	davoktosios	-	-
kilm.	davoktojo	davoktųjų	davoktosios	davoktųjų	-	-
naud.	davoktajam	davoktiesiems	davoktajai	davoktosioms	-	-
gal.	davoktąjį	davoktuosius	davoktąją	davoktąsias	-	-
įnag.	davoktuoju	davoktaisiais	davoktąja	davoktosiomis	-	-
viet.	davoktajame	davoktuosiuose	davoktojoje	davoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. davoktas.
• Skiemenys: da-vok-ta

davokta (nevart.)

1. ta, kurią davokė

Etimologija

<= davokti, davokia, davokė <= da- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    davokta: bendrai

nedavokta (lt)

Vertimai

  davokta: bendrai

---