demonas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

demonas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: demonas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	demonas	demonai
kilm.	demono	demonų
naud.	demonui	demonams
gal.	demoną	demonus
įnag.	demonu	demonais
viet.	demone	demonuose
šauksm.	demone	demonai

• Skiemenys: de-mo-nas

demonas

1. Sen. graikų religijoje iš pradžių - beasmenė antgamtinė jėga, vėliau - dievams pavaldi dvasia (gera arba pikta), padedanti arba trukdanti žmogui vykdyti savo sumanymus
2. Įv. religijose - dvasinė būtybė, užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus ir paprastai veikianti žmogaus nenaudai.

Etimologija

Iš graikų kalbos: δαίμων (daimōn) - dievybė, dvasia

Vertimai

  demonas: būtybė

Anglų kalba: demon (en)

---