dovanojus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dovanojus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dovanojęs, mot. g. dovanojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dovanojęs	dovanoję	dovanojusi, dovanojus	dovanojusios	-	dovanoję
kilm.	dovanojusio	dovanojusių	dovanojusios	dovanojusių	-	-
naud.	dovanojusiam	dovanojusiems	dovanojusiai	dovanojusioms	-	-
gal.	dovanojusį	dovanojusius	dovanojusią	dovanojusias	-	-
įnag.	dovanojusiu	dovanojusiais	dovanojusia	dovanojusiomis	-	-
viet.	dovanojusiame	dovanojusiuose	dovanojusioje	dovanojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dovanojusysis	dovanojusieji	dovanojusioji	dovanojusiosios	-	-
kilm.	dovanojusiojo	dovanojusiųjų	dovanojusiosios	dovanojusiųjų	-	-
naud.	dovanojusiajam	dovanojusiesiems	dovanojusiajai	dovanojusiosioms	-	-
gal.	dovanojusįjį	dovanojusiuosius	dovanojusiąją	dovanojusiąsias	-	-
įnag.	dovanojusiuoju	dovanojusiaisiais	dovanojusiąja	dovanojusiosiomis	-	-
viet.	dovanojusiajame	dovanojusiuosiuose	dovanojusiojoje	dovanojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dovanojęs, mot. g. dovanojusi.

Etimologija

<= dovanoti, dovanoja, dovanojo

---

Padalyvis

dovanojus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: dovanojant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
dovanojant	dovanojus	dovanodavus	dovanosiant

• Skiemenys: do-va-no-jus

dovanojus

1. susijęs su veiksmu dovanoti

Etimologija

<= dovanoti, dovanoja, dovanojo

---