emuliavus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

emuliavus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. emuliavęs, mot. g. emuliavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	emuliavęs	emuliavę	emuliavusi, emuliavus	emuliavusios	-	emuliavę
kilm.	emuliavusio	emuliavusių	emuliavusios	emuliavusių	-	-
naud.	emuliavusiam	emuliavusiems	emuliavusiai	emuliavusioms	-	-
gal.	emuliavusį	emuliavusius	emuliavusią	emuliavusias	-	-
įnag.	emuliavusiu	emuliavusiais	emuliavusia	emuliavusiomis	-	-
viet.	emuliavusiame	emuliavusiuose	emuliavusioje	emuliavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	emuliavusysis	emuliavusieji	emuliavusioji	emuliavusiosios	-	-
kilm.	emuliavusiojo	emuliavusiųjų	emuliavusiosios	emuliavusiųjų	-	-
naud.	emuliavusiajam	emuliavusiesiems	emuliavusiajai	emuliavusiosioms	-	-
gal.	emuliavusįjį	emuliavusiuosius	emuliavusiąją	emuliavusiąsias	-	-
įnag.	emuliavusiuoju	emuliavusiaisiais	emuliavusiąja	emuliavusiosiomis	-	-
viet.	emuliavusiajame	emuliavusiuosiuose	emuliavusiojoje	emuliavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. emuliavęs, mot. g. emuliavusi.

Etimologija

<= emuliuoti, emuliuoja, emuliavo

---

Padalyvis

emuliavus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: emuliuojant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
emuliuojant	emuliavus	emuliuodavus	emuliuosiant

• Skiemenys: e-mu-lia-vus

emuliavus

1. susijęs su veiksmu emuliuoti

Etimologija

<= emuliuoti, emuliuoja, emuliavo

---