erbiu

Taip pat žr.: erbių

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

erbiu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: erbis
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	erbis	erbiai
kilm.	erbio	erbių
naud.	erbiui	erbiams
gal.	erbį	erbius
įnag.	erbiu	erbiais
viet.	erbyje	erbiuose
šauksm.	erbi	erbiai

• Skiemenys: er-biu
• žr. pagr. f. erbis

---

 Rumunų kalba

Daiktavardis

erbiu (bev. g.)

1. erbis ^(lt) (vyr. g.) (Cheminiai elementai)
2. Er ^(lt) (sant.) (Cheminiai elementai)

---