gėlę

Taip pat žr.: gėle, ir gėlė

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

gėlę (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: gėlė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gėlė	gėlės
kilm.	gėlės	gėlių
naud.	gėlei	gėlėms
gal.	gėlę	gėles
įnag.	gėle	gėlėmis
viet.	gėlėje	gėlėse
šauksm.	gėle	gėlės

• žr. pagr. f. gėlė

---

Dalyvis

gėlę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gėlęs, mot. g. gėlusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gėlęs	gėlę	gėlusi, gėlus	gėlusios	-	gėlę
kilm.	gėlusio	gėlusių	gėlusios	gėlusių	-	-
naud.	gėlusiam	gėlusiems	gėlusiai	gėlusioms	-	-
gal.	gėlusį	gėlusius	gėlusią	gėlusias	-	-
įnag.	gėlusiu	gėlusiais	gėlusia	gėlusiomis	-	-
viet.	gėlusiame	gėlusiuose	gėlusioje	gėlusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gėlusysis	gėlusieji	gėlusioji	gėlusiosios	-	-
kilm.	gėlusiojo	gėlusiųjų	gėlusiosios	gėlusiųjų	-	-
naud.	gėlusiajam	gėlusiesiems	gėlusiajai	gėlusiosioms	-	-
gal.	gėlusįjį	gėlusiuosius	gėlusiąją	gėlusiąsias	-	-
įnag.	gėlusiuoju	gėlusiaisiais	gėlusiąja	gėlusiosiomis	-	-
viet.	gėlusiajame	gėlusiuosiuose	gėlusiojoje	gėlusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. gėlęs, mot. g. gėlusi.
• Skiemenys: gė-lę

gėlę

1. tas, kuris gėlė

Etimologija

<= gelti, gelia, gėlė

---