galėsiąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

galėsiąs (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. galėsiantis, mot. g. galėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galėsiąs, galėsiantis	galėsią, galėsiantys	galėsianti	galėsiančios	-	galėsią
kilm.	galėsiančio	galėsiančių	galėsiančios	galėsiančių	-	-
naud.	galėsiančiam	galėsiantiems, galėsiantiem	galėsiančiai	galėsiančioms, galėsiančiom	-	-
gal.	galėsiantį	galėsiančius	galėsiančią	galėsiančias	-	-
įnag.	galėsiančiu	galėsiančiais	galėsiančia	galėsiančiomis	-	-
viet.	galėsiančiame, galėsiančiam	galėsiančiuose, galėsiančiuos	galėsiančioje, galėsiančioj	galėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galėsiantysis	galėsiantieji	galėsiančioji	galėsiančiosios	-	-
kilm.	galėsiančiojo	galėsiančiųjų	galėsiančiosios	galėsiančiųjų	-	-
naud.	galėsiančiajam	galėsiantiesiems	galėsiančiajai	galėsiančiosioms	-	-
gal.	galėsiantįjį	galėsiančiuosius	galėsiančiąją	galėsiančiąsias	-	-
įnag.	galėsiančiuoju	galėsiančiaisiais	galėsiančiąja	galėsiančiosiomis	-	-
viet.	galėsiančiajame	galėsiančiuosiuose	galėsiančiojoje	galėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. galėsiantis, mot. g. galėsianti.
• Skiemenys: ga-lė-siąs

galėsiąs

1. tas, kuris galės

Etimologija

<= galėti, gali, galėjo

---