galį

Taip pat žr.: gali

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

galį (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: galis
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galis	galiai
kilm.	galio	galių
naud.	galiui	galiams
gal.	galį	galius
įnag.	galiu	galiais
viet.	galyje	galiuose
šauksm.	gali	galiai

• Skiemenys: ga-lį
• žr. pagr. f. galis

---

Dalyvis

galį (es. l. veik. dlv., bev. g. dgs. vard., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. galintis, mot. g. galinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galintis, galįs	galintys, galį	galinti	galinčios	-	galį
kilm.	galinčio	galinčių	galinčios	galinčių	-	-
naud.	galinčiam	galintiems, galintiem	galinčiai	galinčioms	-	-
gal.	galintį	galinčius	galinčią	galinčias	-	-
įnag.	galinčiu	galinčiais	galinčia	galinčiomis	-	-
viet.	galinčiame, galinčiam	galinčiuose, galinčiuos	galinčioje, galinčioj	galinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galintysis	galintieji	galinčioji	galinčiosios	-	-
kilm.	galinčiojo	galinčiųjų	galinčiosios	galinčiųjų	-	-
naud.	galinčiajam	galintiesiems	galinčiajai	galinčiosioms	-	-
gal.	galintįjį	galinčiuosius	galinčiąją	galinčiąsias	-	-
įnag.	galinčiuoju	galinčiaisiais	galinčiąja	galinčiosiomis	-	-
viet.	galinčajame	galinčiuosiuose	galinčiojoje	galinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. galintis, mot. g. galinti.
• Skiemenys: ga-lį

galį

1. tas, kuris gali

Etimologija

<= galėti, gali, galėjo

---