gaudinėjąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

gaudinėjąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gaudinėjantis, mot. g. gaudinėjanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėjąs, gaudinėjantis	gaudinėją, gaudinėjantys	gaudinėjanti	gaudinėjančios	-	gaudinėją
kilm.	gaudinėjančio	gaudinėjančių	gaudinėjančios	gaudinėjančių	-	-
naud.	gaudinėjančiam	gaudinėjantiems, gaudinėjantiem	gaudinėjančiai	gaudinėjančioms, gaudinėjančiom	-	-
gal.	gaudinėjantį	gaudinėjančius	gaudinėjančią	gaudinėjančias	-	-
įnag.	gaudinėjančiu	gaudinėjančiais	gaudinėjančia	gaudinėjančiomis	-	-
viet.	gaudinėjančiame, gaudinėjančiam	gaudinėjančiuose, gaudinėjančiuos	gaudinėjančioje, gaudinėjančioj	gaudinėjančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėjantysis	gaudinėjantieji	gaudinėjančioji	gaudinėjančiosios	-	-
kilm.	gaudinėjančiojo	gaudinėjančiųjų	gaudinėjančiosios	gaudinėjančiųjų	-	-
naud.	gaudinėjančiajam	gaudinėjantiesiems	gaudinėjančiajai	gaudinėjančiosioms	-	-
gal.	gaudinėjantįjį	gaudinėjančiuosius	gaudinėjančiąją	gaudinėjančiąsias	-	-
įnag.	gaudinėjančiuoju	gaudinėjančiaisiais	gaudinėjančiąja	gaudinėjančiosiomis	-	-
viet.	gaudinėjančiajame	gaudinėjančiuosiuose	gaudinėjančiojoje	gaudinėjančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. gaudinėjantis, mot. g. gaudinėjanti.
• Skiemenys: gau-di-nė-jąs

gaudinėjąs

1. tas, kuris gaudinėja

Etimologija

<= gaudinėti, gaudinėja, gaudinėjo

---