gaudinėjęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

gaudinėjęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gaudinėjęs, mot. g. gaudinėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėjęs	gaudinėję	gaudinėjusi, gaudinėjus	gaudinėjusios	-	gaudinėję
kilm.	gaudinėjusio	gaudinėjusių	gaudinėjusios	gaudinėjusių	-	-
naud.	gaudinėjusiam	gaudinėjusiems	gaudinėjusiai	gaudinėjusioms	-	-
gal.	gaudinėjusį	gaudinėjusius	gaudinėjusią	gaudinėjusias	-	-
įnag.	gaudinėjusiu	gaudinėjusiais	gaudinėjusia	gaudinėjusiomis	-	-
viet.	gaudinėjusiame	gaudinėjusiuose	gaudinėjusioje	gaudinėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėjusysis	gaudinėjusieji	gaudinėjusioji	gaudinėjusiosios	-	-
kilm.	gaudinėjusiojo	gaudinėjusiųjų	gaudinėjusiosios	gaudinėjusiųjų	-	-
naud.	gaudinėjusiajam	gaudinėjusiesiems	gaudinėjusiajai	gaudinėjusiosioms	-	-
gal.	gaudinėjusįjį	gaudinėjusiuosius	gaudinėjusiąją	gaudinėjusiąsias	-	-
įnag.	gaudinėjusiuoju	gaudinėjusiaisiais	gaudinėjusiąja	gaudinėjusiosiomis	-	-
viet.	gaudinėjusiajame	gaudinėjusiuosiuose	gaudinėjusiojoje	gaudinėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. gaudinėjusi.
• Skiemenys: gau-di-nė-jęs

gaudinėjęs

1. tas, kuris gaudinėjo

Etimologija

<= gaudinėti, gaudinėja, gaudinėjo

---