gaudinėsiąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

gaudinėsiąs (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gaudinėsiantis, mot. g. gaudinėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėsiąs, gaudinėsiantis	gaudinėsią, gaudinėsiantys	gaudinėsianti	gaudinėsiančios	-	gaudinėsią
kilm.	gaudinėsiančio	gaudinėsiančių	gaudinėsiančios	gaudinėsiančių	-	-
naud.	gaudinėsiančiam	gaudinėsiantiems, gaudinėsiantiem	gaudinėsiančiai	gaudinėsiančioms, gaudinėsiančiom	-	-
gal.	gaudinėsiantį	gaudinėsiančius	gaudinėsiančią	gaudinėsiančias	-	-
įnag.	gaudinėsiančiu	gaudinėsiančiais	gaudinėsiančia	gaudinėsiančiomis	-	-
viet.	gaudinėsiančiame, gaudinėsiančiam	gaudinėsiančiuose, gaudinėsiančiuos	gaudinėsiančioje, gaudinėsiančioj	gaudinėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėsiantysis	gaudinėsiantieji	gaudinėsiančioji	gaudinėsiančiosios	-	-
kilm.	gaudinėsiančiojo	gaudinėsiančiųjų	gaudinėsiančiosios	gaudinėsiančiųjų	-	-
naud.	gaudinėsiančiajam	gaudinėsiantiesiems	gaudinėsiančiajai	gaudinėsiančiosioms	-	-
gal.	gaudinėsiantįjį	gaudinėsiančiuosius	gaudinėsiančiąją	gaudinėsiančiąsias	-	-
įnag.	gaudinėsiančiuoju	gaudinėsiančiaisiais	gaudinėsiančiąja	gaudinėsiančiosiomis	-	-
viet.	gaudinėsiančiajame	gaudinėsiančiuosiuose	gaudinėsiančiojoje	gaudinėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. gaudinėsiantis, mot. g. gaudinėsianti.
• Skiemenys: gau-di-nė-siąs

gaudinėsiąs

1. tas, kuris gaudinės

Etimologija

<= gaudinėti, gaudinėja, gaudinėjo

---