girdėsiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

girdėsiančiuoju (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. girdėsiantis, mot. g. girdėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	girdėsiąs, girdėsiantis	girdėsią, girdėsiantys	girdėsianti	girdėsiančios	-	girdėsią
kilm.	girdėsiančio	girdėsiančių	girdėsiančios	girdėsiančių	-	-
naud.	girdėsiančiam	girdėsiantiems, girdėsiantiem	girdėsiančiai	girdėsiančioms, girdėsiančiom	-	-
gal.	girdėsiantį	girdėsiančius	girdėsiančią	girdėsiančias	-	-
įnag.	girdėsiančiu	girdėsiančiais	girdėsiančia	girdėsiančiomis	-	-
viet.	girdėsiančiame, girdėsiančiam	girdėsiančiuose, girdėsiančiuos	girdėsiančioje, girdėsiančioj	girdėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	girdėsiantysis	girdėsiantieji	girdėsiančioji	girdėsiančiosios	-	-
kilm.	girdėsiančiojo	girdėsiančiųjų	girdėsiančiosios	girdėsiančiųjų	-	-
naud.	girdėsiančiajam	girdėsiantiesiems	girdėsiančiajai	girdėsiančiosioms	-	-
gal.	girdėsiantįjį	girdėsiančiuosius	girdėsiančiąją	girdėsiančiąsias	-	-
įnag.	girdėsiančiuoju	girdėsiančiaisiais	girdėsiančiąja	girdėsiančiosiomis	-	-
viet.	girdėsiančiajame	girdėsiančiuosiuose	girdėsiančiojoje	girdėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. girdėsiantis, mot. g. girdėsianti.
• Skiemenys: gir-dė-sian-čiuo-ju

girdėsiančiuoju

1. tas, kuris girdės

Etimologija

<= girdėti, girdi, girdėjo

---