govs
Latvių kalba taisyti
6-oji linksniuotė | ||
---|---|---|
Linksnis Locījums |
Vienaskaita Vienskaitlis |
Daugiskaita Daudzskaitlis |
Vardininkas Nominatīvs |
govs | govis |
Kilmininkas Ģenitīvs |
govs | govu |
Naudininkas Datīvs |
govij | govīm |
Galininkas Akuzatīvs |
govi | govis |
Įnagininkas Instrumentālis |
govi | govīm |
Vietininkas Lokatīvs |
govī | govīs |
Šauksmininkas Vokatīvs |
govs! | govis! |
Tarimas taisyti
- TFA: [ɡùows]
Daiktavardis taisyti
Mažybinė forma: gotiņa
Kitos formos ir sinonimai taisyti
- Vyriška forma: bullis(„bulius, jautis“)
- Moteriška forma: govs („karvė“)
- Bendrinė forma: liellops(„galvijas“)
- Jauniklis: teļš(„telias, teliukas, veršis, veršelis“)
- Kita vyriška forma: vērsis(„jautis, bulius, tauras“)
- Kita jauniklio vyriška forma: telēns(„teliukas, veršiukas“)
- Kita jauniklio moteriška forma: tele(„telyčia“)
Etimologija taisyti
Iš ankstenio latvių k. žodžio *gùovis, iš rytų baltų prokalbės *guowis (i kamienas), iš indoeuropičių prokalbės *gʷṓws („galvijas“). Giminiškas senosios armėnų k. կով (kov), slavų prokalbės *govędo („galvijas“) (rusų k. говядина (govjádina, „jautiena“), dialektiniui говядо (govjádo, „galvijas, jautiena, sviestas“), baltarusių k. гавяда (havjáda, „naminis gyvulys“), bulgarų k. говедо (govedo, „karvė, galvijas“), čekų k. hovado („karvė, galvijas“)), senosios vokiečių aukštaičių k. chuo (vokiečių k. Kuh, olandų k. koe, anglų k. cow, švedų k. ko, islandų k. kýr), keltų prokalbės *bow- (senosios airių k. bó, airių k. bó, škotų gėlų k. bò, viduriniosios valų k. bu), lotynų k. bos, bovis („jautis, galvijas“), dialektiniui vos (italų k. bove, bue, prancūzų k. bœuf, rumunų k. bou, ispanų k. buey, portugalų k. boi).[1]
Nuorodos taisyti
- ↑ ^ Karulis, Konstantīns (1992), „govs“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN