Karvė
6-oji linksniuotė
Linksnis
Locījums
Vienaskaita
Vienskaitlis
Daugiskaita
Daudzskaitlis
Vardininkas
Nominatīvs
govs govis
Kilmininkas
Ģenitīvs
govs govu
Naudininkas
Datīvs
govij govīm
Galininkas
Akuzatīvs
govi govis
Įnagininkas
Instrumentālis
govi govīm
Vietininkas
Lokatīvs
govī govīs
Šauksmininkas
Vokatīvs
govs! govis!

Tarimas

taisyti
  • TFA: [ɡùows]
    •   

Daiktavardis

taisyti

govs (mot. g.)

  1. karvė (lt) (Žinduoliai)

Mažybinė forma: gotiņa

Kitos formos ir sinonimai

taisyti
  • Vyriška forma: bullis(„bulius, jautis“)
  • Moteriška forma: govs („karvė“)
  • Bendrinė forma: liellops(„galvijas“)
  • Jauniklis: teļš(„telias, teliukas, veršis, veršelis“)


  • Kita vyriška forma: vērsis(„jautis, bulius, tauras“)
  • Kita jauniklio vyriška forma: telēns(„teliukas, veršiukas“)
  • Kita jauniklio moteriška forma: tele(„telyčia“)

Etimologija

taisyti

Iš ankstenio latvių k. žodžio *gùovis, iš rytų baltų prokalbės *guowis (i kamienas), iš indoeuropičių prokalbės *gʷṓws („galvijas“). Giminiškas senosios armėnų k. կով (kov), slavų prokalbės *govędo („galvijas“) (rusų k. говядина (govjádina, „jautiena“), dialektiniui говядо (govjádo, „galvijas, jautiena, sviestas“), baltarusių k. гавяда (havjáda, „naminis gyvulys“), bulgarų k. говедо (govedo, „karvė, galvijas“), čekų k. hovado („karvė, galvijas“)), senosios vokiečių aukštaičių k. chuo (vokiečių k. Kuh, olandų k. koe, anglų k. cow, švedų k. ko, islandų k. kýr), keltų prokalbės *bow- (senosios airių k. , airių k. , škotų gėlų k. , viduriniosios valų k. bu), lotynų k. bos, bovis („jautis, galvijas“), dialektiniui vos (italų k. bove, bue, prancūzų k. bœuf, rumunų k. bou, ispanų k. buey, portugalų k. boi).[1]

Nuorodos

taisyti
  1. ^ Karulis, Konstantīns (1992), „govs“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN