Gulbė

Tarimas

taisyti

Daiktavardis

taisyti

gulb (vyr. g.) (mot. g.)

  1. gulbė (lt) (nau.)
Daiktavardžio gulb linksniavimas
(2-oji (is) linksniuotė) / (6-oji (is) linksniuotė)
Vyr. g. Mot. g.
Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita
V. gulb gulbys gulb gulbys
K. gulbis gulbiun̄ gulbis gulbiun̄
N. gulbiu gulbems gulbei gulbims
G. gulbin̄ gulbin̄s gulbin̄ gulbin̄s
Įn. gulbiu gulbeis gulbi gulbims
Vt. Vi. gulby gulbysu gulby gulbysu
Kr. gulbyn gulbysna gulbyn gulbysna
Gr. gulbypi gulbyspi gulbypi gulbyspi
Ar. gulbyp gulbiump gulbyp gulbiump
Š. gulbi! gulbys! gulbi! gulbys!

Vartosenos pastabos

taisyti

Šį žodį galima vartoti ir kaip vyriškos, ir kaip moteriškos giminės žodį. Žinoma, nuo to skiriasi ir žodžio linksniavimas, tačiau giminę apsprendžia vartotojo asmeninė preferencija.

Etimologija

taisyti

Naujadaras. Iš baltų-slavų prokalbės *gulbis, galiausiai iš indoeuropiečių prokalbės *ǵʰelh₃- („klestėti, švytėti, žalias, geltonas“). Giminiškas prūsų k. gulbis, latvių k. gulbis, lietuvių k. gulbė, gulbis, slavų prokalbės *gъlbь.

Kategorijos

taisyti