habla

 Ispanų kalba

Tarimas

• (Ispanija) TFA: [ˈa.βla]

Daiktavardis

habla (mot. g.)

1. gebėjimas kalbėti ^(lt)
2. kalbėjimas ^(lt)

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

• Vienaskaita: habla („kalbėjimas“)
• Daugiskaita: hablas („kalbėjimai“)

(Susiję žodžiai) habla: kalbėjimas 

hablar (es)

hablarse (es)

Etimologija

Iš senosios ispanų k. fabla, iš lotynų k. fabula („kalba“), iš italikų prokalbės *fāðlā, iš indoeuropiečių prokalbės *bʰeh₂- („kalbėti“) + *-dʰleh₂. Palyginimui, pasiskolintas dubletas fábula.

Kategorijos

• Kalbotyra
• Žmogus

---

Veiksmažodio forma

habla

• Veiksmažodžio hablar tiesioginės nuosakos esamojo laiko 3-iojo asmens vienaskaitos forma: „(jis, ji) kalba“ ^(lt).

• Veiksmažodžio hablar liepiamosios nuosakos 2-ojo asmens vienaskaitos teigiamoji forma: „(tu) kalbėk“ ^(lt).

---