habla

Ispanų kalba

Tarimas

(Ispanija) TFA: [ˈa.βla]

Daiktavardis

habla (mot. g.)

gebėjimas kalbėti ^(lt)
kalbėjimas ^(lt)

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

Vienaskaita: habla („kalbėjimas“)
Daugiskaita: hablas („kalbėjimai“)

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

habla ^(es) – kalbėjimas ^(lt)

hablar ^(es)

hablarse ^(es)

Etimologija

Iš senosios ispanų k. fabla, iš lotynų k. fabula („kalba“), iš italikų prokalbės *fāðlā, iš indoeuropiečių prokalbės *bʰeh₂- („kalbėti“) + *-dʰleh₂. Palyginimui, pasiskolintas dubletas fábula.

Kategorijos

Veiksmažodio forma

habla

Veiksmažodžio hablar tiesioginės nuosakos esamojo laiko 3-iojo asmens vienaskaitos forma: „(jis, ji) kalba“ ^(lt).

Veiksmažodžio hablar liepiamosios nuosakos 2-ojo asmens vienaskaitos teigiamoji forma: „(tu) kalbėk“ ^(lt).