išabejodavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išabejodavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išabejodavęs, mot. g. išabejodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejodavęs	išabejodavę	išabejodavusi, išabejodavus	išabejodavusios	-	išabejodavę
kilm.	išabejodavusio	išabejodavusių	išabejodavusios	išabejodavusių	-	-
naud.	išabejodavusiam	išabejodavusiems	išabejodavusiai	išabejodavusioms	-	-
gal.	išabejodavusį	išabejodavusius	išabejodavusią	išabejodavusias	-	-
įnag.	išabejodavusiu	išabejodavusiais	išabejodavusia	išabejodavusiomis	-	-
viet.	išabejodavusiame	išabejodavusiuose	išabejodavusioje	išabejodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejodavusysis	išabejodavusieji	išabejodavusioji	išabejodavusiosios	-	-
kilm.	išabejodavusiojo	išabejodavusiųjų	išabejodavusiosios	išabejodavusiųjų	-	-
naud.	išabejodavusiajam	išabejodavusiesiems	išabejodavusiajai	išabejodavusiosioms	-	-
gal.	išabejodavusįjį	išabejodavusiuosius	išabejodavusiąją	išabejodavusiąsias	-	-
įnag.	išabejodavusiuoju	išabejodavusiaisiais	išabejodavusiąja	išabejodavusiosiomis	-	-
viet.	išabejodavusiajame	išabejodavusiuosiuose	išabejodavusiojoje	išabejodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išabejodavusi.
• Skiemenys: iš-a-be-jo-da-vęs

išabejodavęs

1. tas, kuris išabejodavo

Etimologija

<= išabejoti, išabejoja, išabejojo

---