išabejojamu

Taip pat žr.: išabejojamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išabejojamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išabejojamas, mot. g. išabejojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejojamas	išabejojami	išabejojama	išabejojamos	išabejojama	-
kilm.	išabejojamo	išabejojamų	išabejojamos	išabejojamų	-	-
naud.	išabejojamam	išabejojamiems	išabejojamai	išabejojamoms	-	-
gal.	išabejojamą	išabejojamus	išabejojamą	išabejojamas	-	-
įnag.	išabejojamu	išabejojamais	išabejojama	išabejojamomis	-	-
viet.	išabejojamame	išabejojamuose	išabejojamoje	išabejojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejojamasis	išabejojamieji	išabejojamoji	išabejojamosios	-	-
kilm.	išabejojamojo	išabejojamųjų	išabejojamosios	išabejojamųjų	-	-
naud.	išabejojamajam	išabejojamiesiems	išabejojamajai	išabejojamosioms	-	-
gal.	išabejojamąjį	išabejojamuosius	išabejojamąją	išabejojamąsias	-	-
įnag.	išabejojamuoju	išabejojamaisiais	išabejojamąja	išabejojamosiomis	-	-
viet.	išabejojamajame	išabejojamuosiuose	išabejojamojoje	išabejojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išabejojamas, mot. g. išabejojama.

Etimologija

<= išabejoti, išabejoja, išabejojo

---