išabejojusiu

Taip pat žr.: išabejojusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išabejojusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išabejojęs, mot. g. išabejojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejojęs	išabejoję	išabejojusi, išabejojus	išabejojusios	-	išabejoję
kilm.	išabejojusio	išabejojusių	išabejojusios	išabejojusių	-	-
naud.	išabejojusiam	išabejojusiems	išabejojusiai	išabejojusioms	-	-
gal.	išabejojusį	išabejojusius	išabejojusią	išabejojusias	-	-
įnag.	išabejojusiu	išabejojusiais	išabejojusia	išabejojusiomis	-	-
viet.	išabejojusiame	išabejojusiuose	išabejojusioje	išabejojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejojusysis	išabejojusieji	išabejojusioji	išabejojusiosios	-	-
kilm.	išabejojusiojo	išabejojusiųjų	išabejojusiosios	išabejojusiųjų	-	-
naud.	išabejojusiajam	išabejojusiesiems	išabejojusiajai	išabejojusiosioms	-	-
gal.	išabejojusįjį	išabejojusiuosius	išabejojusiąją	išabejojusiąsias	-	-
įnag.	išabejojusiuoju	išabejojusiaisiais	išabejojusiąja	išabejojusiosiomis	-	-
viet.	išabejojusiajame	išabejojusiuosiuose	išabejojusiojoje	išabejojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išabejojęs, mot. g. išabejojusi.

Etimologija

<= išabejoti, išabejoja, išabejojo

---