išabejota
Taip pat žr.: išabejotą
Dalyvis
taisyti
išabejota (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)
- žr. pagr. f. vyr. g. išabejotas.
Etimologija
taisyti<= išabejoti, išabejoja, išabejojo