išduodąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išduodąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išduodantis, mot. g. išduodanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išduodąs, išduodantis	išduodą, išduodantys	išduodanti	išduodančios	-	išduodą
kilm.	išduodančio	išduodančių	išduodančios	išduodančių	-	-
naud.	išduodančiam	išduodantiems, išduodantiem	išduodančiai	išduodančioms, išduodančiom	-	-
gal.	išduodantį	išduodančius	išduodančią	išduodančias	-	-
įnag.	išduodančiu	išduodančiais	išduodančia	išduodančiomis	-	-
viet.	išduodančiame, išduodančiam	išduodančiuose, išduodančiuos	išduodančioje, išduodančioj	išduodančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išduodantysis	išduodantieji	išduodančioji	išduodančiosios	-	-
kilm.	išduodančiojo	išduodančiųjų	išduodančiosios	išduodančiųjų	-	-
naud.	išduodančiajam	išduodantiesiems	išduodančiajai	išduodančiosioms	-	-
gal.	išduodantįjį	išduodančiuosius	išduodančiąją	išduodančiąsias	-	-
įnag.	išduodančiuoju	išduodančiaisiais	išduodančiąja	išduodančiosiomis	-	-
viet.	išduodančiajame	išduodančiuosiuose	išduodančiojoje	išduodančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išduodantis, mot. g. išduodanti.
• Skiemenys: iš-duo-dąs

išduodąs

1. tas, kuris išduoda

Etimologija

<= išduoti, išduoda, išdavė

---