išduosiančia

Taip pat žr.: išduosiančią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išduosiančia (būs. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išduosiantis, mot. g. išduosianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išduosiąs, išduosiantis	išduosią, išduosiantys	išduosianti	išduosiančios	-	išduosią
kilm.	išduosiančio	išduosiančių	išduosiančios	išduosiančių	-	-
naud.	išduosiančiam	išduosiantiems, išduosiantiem	išduosiančiai	išduosiančioms, išduosiančiom	-	-
gal.	išduosiantį	išduosiančius	išduosiančią	išduosiančias	-	-
įnag.	išduosiančiu	išduosiančiais	išduosiančia	išduosiančiomis	-	-
viet.	išduosiančiame, išduosiančiam	išduosiančiuose, išduosiančiuos	išduosiančioje, išduosiančioj	išduosiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išduosiantysis	išduosiantieji	išduosiančioji	išduosiančiosios	-	-
kilm.	išduosiančiojo	išduosiančiųjų	išduosiančiosios	išduosiančiųjų	-	-
naud.	išduosiančiajam	išduosiantiesiems	išduosiančiajai	išduosiančiosioms	-	-
gal.	išduosiantįjį	išduosiančiuosius	išduosiančiąją	išduosiančiąsias	-	-
įnag.	išduosiančiuoju	išduosiančiaisiais	išduosiančiąja	išduosiančiosiomis	-	-
viet.	išduosiančiajame	išduosiančiuosiuose	išduosiančiojoje	išduosiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išduosiantis, mot. g. išduosianti.

Etimologija

<= išduoti, išduoda, išdavė

---