išgaminsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgaminsimąją (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgaminsimas, mot. g. išgaminsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgaminsimas	išgaminsimi	išgaminsima	išgaminsimos	išgaminsima	-
kilm.	išgaminsimo	išgaminsimų	išgaminsimos	išgaminsimų	-	-
naud.	išgaminsimam	išgaminsimiems	išgaminsimai	išgaminsimoms	-	-
gal.	išgaminsimą	išgaminsimus	išgaminsimą	išgaminsimas	-	-
įnag.	išgaminsimu	išgaminsimais	išgaminsima	išgaminsimomis	-	-
viet.	išgaminsimame	išgaminsimuose	išgaminsimoje	išgaminsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgaminsimasis	išgaminsimieji	išgaminsimoji	išgaminsimosios	-	-
kilm.	išgaminsimojo	išgaminsimųjų	išgaminsimosios	išgaminsimųjų	-	-
naud.	išgaminsimajam	išgaminsimiesiems	išgaminsimajai	išgaminsimosioms	-	-
gal.	išgaminsimąjį	išgaminsimuosius	išgaminsimąją	išgaminsimąsias	-	-
įnag.	išgaminsimuoju	išgaminsimaisiais	išgaminsimąja	išgaminsimosiomis	-	-
viet.	išgaminsimajame	išgaminsimuosiuose	išgaminsimojoje	išgaminsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgaminsimas, mot. g. išgaminsima.
• Skiemenys: iš-ga-min-si-mą-ją

išgaminsimąją

1. ta, kurią išgamins

Etimologija

<= išgaminti, išgamina, išgamino <= iš- + gaminti, gamina, gamino

---