iškreipdavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iškreipdavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iškreipdavęs, mot. g. iškreipdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškreipdavęs	iškreipdavę	iškreipdavusi, iškreipdavus	iškreipdavusios	-	iškreipdavę
kilm.	iškreipdavusio	iškreipdavusių	iškreipdavusios	iškreipdavusių	-	-
naud.	iškreipdavusiam	iškreipdavusiems	iškreipdavusiai	iškreipdavusioms	-	-
gal.	iškreipdavusį	iškreipdavusius	iškreipdavusią	iškreipdavusias	-	-
įnag.	iškreipdavusiu	iškreipdavusiais	iškreipdavusia	iškreipdavusiomis	-	-
viet.	iškreipdavusiame	iškreipdavusiuose	iškreipdavusioje	iškreipdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškreipdavusysis	iškreipdavusieji	iškreipdavusioji	iškreipdavusiosios	-	-
kilm.	iškreipdavusiojo	iškreipdavusiųjų	iškreipdavusiosios	iškreipdavusiųjų	-	-
naud.	iškreipdavusiajam	iškreipdavusiesiems	iškreipdavusiajai	iškreipdavusiosioms	-	-
gal.	iškreipdavusįjį	iškreipdavusiuosius	iškreipdavusiąją	iškreipdavusiąsias	-	-
įnag.	iškreipdavusiuoju	iškreipdavusiaisiais	iškreipdavusiąja	iškreipdavusiosiomis	-	-
viet.	iškreipdavusiajame	iškreipdavusiuosiuose	iškreipdavusiojoje	iškreipdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. iškreipdavusi.
• Skiemenys: iš-kreip-da-vęs

iškreipdavęs

1. tas, kuris iškreipdavo

Etimologija

<= iškreipti, iškreipia, iškreipė

---