išvengdavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvengdavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvengdavęs, mot. g. išvengdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvengdavęs	išvengdavę	išvengdavusi, išvengdavus	išvengdavusios	-	išvengdavę
kilm.	išvengdavusio	išvengdavusių	išvengdavusios	išvengdavusių	-	-
naud.	išvengdavusiam	išvengdavusiems	išvengdavusiai	išvengdavusioms	-	-
gal.	išvengdavusį	išvengdavusius	išvengdavusią	išvengdavusias	-	-
įnag.	išvengdavusiu	išvengdavusiais	išvengdavusia	išvengdavusiomis	-	-
viet.	išvengdavusiame	išvengdavusiuose	išvengdavusioje	išvengdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvengdavusysis	išvengdavusieji	išvengdavusioji	išvengdavusiosios	-	-
kilm.	išvengdavusiojo	išvengdavusiųjų	išvengdavusiosios	išvengdavusiųjų	-	-
naud.	išvengdavusiajam	išvengdavusiesiems	išvengdavusiajai	išvengdavusiosioms	-	-
gal.	išvengdavusįjį	išvengdavusiuosius	išvengdavusiąją	išvengdavusiąsias	-	-
įnag.	išvengdavusiuoju	išvengdavusiaisiais	išvengdavusiąja	išvengdavusiosiomis	-	-
viet.	išvengdavusiajame	išvengdavusiuosiuose	išvengdavusiojoje	išvengdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išvengdavusi.
• Skiemenys: iš-veng-da-vęs

išvengdavęs

1. tas, kuris išvengdavo

Etimologija

<= išvengti, išvengia, išvengė

---