išvengiančiu

Taip pat žr.: išvengiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvengiančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvengiantis, mot. g. išvengianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvengiąs, išvengiantis	išvengią, išvengiantys	išvengianti	išvengiančios	-	išvengią
kilm.	išvengiančio	išvengiančių	išvengiančios	išvengiančių	-	-
naud.	išvengiančiam	išvengiantiems, išvengiantiem	išvengiančiai	išvengiančioms, išvengiančiom	-	-
gal.	išvengiantį	išvengiančius	išvengiančią	išvengiančias	-	-
įnag.	išvengiančiu	išvengiančiais	išvengiančia	išvengiančiomis	-	-
viet.	išvengiančiame, išvengiančiam	išvengiančiuose, išvengiančiuos	išvengiančioje, išvengiančioj	išvengiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvengiantysis	išvengiantieji	išvengiančioji	išvengiančiosios	-	-
kilm.	išvengiančiojo	išvengiančiųjų	išvengiančiosios	išvengiančiųjų	-	-
naud.	išvengiančiajam	išvengiantiesiems	išvengiančiajai	išvengiančiosioms	-	-
gal.	išvengiantįjį	išvengiančiuosius	išvengiančiąją	išvengiančiąsias	-	-
įnag.	išvengiančiuoju	išvengiančiaisiais	išvengiančiąja	išvengiančiosiomis	-	-
viet.	išvengiančiajame	išvengiančiuosiuose	išvengiančiojoje	išvengiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvengiantis, mot. g. išvengianti.

Etimologija

<= išvengti, išvengia, išvengė

---