jaudinančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jaudinančiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jaudinantis, mot. g. jaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jaudinąs, jaudinantis	jaudiną, jaudinantys	jaudinanti	jaudinančios	-	jaudiną
kilm.	jaudinančio	jaudinančių	jaudinančios	jaudinančių	-	-
naud.	jaudinančiam	jaudinantiems, jaudinantiem	jaudinančiai	jaudinančioms, jaudinančiom	-	-
gal.	jaudinantį	jaudinančius	jaudinančią	jaudinančias	-	-
įnag.	jaudinančiu	jaudinančiais	jaudinančia	jaudinančiomis	-	-
viet.	jaudinančiame, jaudinančiam	jaudinančiuose, jaudinančiuos	jaudinančioje, jaudinančioj	jaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jaudinantysis	jaudinantieji	jaudinančioji	jaudinančiosios	-	-
kilm.	jaudinančiojo	jaudinančiųjų	jaudinančiosios	jaudinančiųjų	-	-
naud.	jaudinančiajam	jaudinantiesiems	jaudinančiajai	jaudinančiosioms	-	-
gal.	jaudinantįjį	jaudinančiuosius	jaudinančiąją	jaudinančiąsias	-	-
įnag.	jaudinančiuoju	jaudinančiaisiais	jaudinančiąja	jaudinančiosiomis	-	-
viet.	jaudinančiajame	jaudinančiuosiuose	jaudinančiojoje	jaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jaudinantis, mot. g. jaudinanti.
• Skiemenys: jau-di-nan-čio-jo

jaudinančiojo

1. tas, kuris jaudina

Etimologija

<= jaudinti, jaudina, jaudino

---