jaudinsiančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jaudinsiančiojo (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jaudinsiantis, mot. g. jaudinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jaudinsiąs, jaudinsiantis	jaudinsią, jaudinsiantys	jaudinsianti	jaudinsiančios	-	jaudinsią
kilm.	jaudinsiančio	jaudinsiančių	jaudinsiančios	jaudinsiančių	-	-
naud.	jaudinsiančiam	jaudinsiantiems, jaudinsiantiem	jaudinsiančiai	jaudinsiančioms, jaudinsiančiom	-	-
gal.	jaudinsiantį	jaudinsiančius	jaudinsiančią	jaudinsiančias	-	-
įnag.	jaudinsiančiu	jaudinsiančiais	jaudinsiančia	jaudinsiančiomis	-	-
viet.	jaudinsiančiame, jaudinsiančiam	jaudinsiančiuose, jaudinsiančiuos	jaudinsiančioje, jaudinsiančioj	jaudinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jaudinsiantysis	jaudinsiantieji	jaudinsiančioji	jaudinsiančiosios	-	-
kilm.	jaudinsiančiojo	jaudinsiančiųjų	jaudinsiančiosios	jaudinsiančiųjų	-	-
naud.	jaudinsiančiajam	jaudinsiantiesiems	jaudinsiančiajai	jaudinsiančiosioms	-	-
gal.	jaudinsiantįjį	jaudinsiančiuosius	jaudinsiančiąją	jaudinsiančiąsias	-	-
įnag.	jaudinsiančiuoju	jaudinsiančiaisiais	jaudinsiančiąja	jaudinsiančiosiomis	-	-
viet.	jaudinsiančiajame	jaudinsiančiuosiuose	jaudinsiančiojoje	jaudinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jaudinsiantis, mot. g. jaudinsianti.
• Skiemenys: jau-din-sian-čio-jo

jaudinsiančiojo

1. tas, kuris jaudins

Etimologija

<= jaudinti, jaudina, jaudino

---