jerube

Taip pat žr.: jerubė, ir jerubę

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

jerube (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: jerubė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jerubė	jerubės
kilm.	jerubės	jerubių
naud.	jerubei	jerubėms
gal.	jerubę	jerubes
įnag.	jerube	jerubėmis
viet.	jerubėje	jerubėse
šauksm.	jerube	jerubės

• Skiemenys: je-ru-be
• žr. pagr. f. jerubė

---