kėve

Taip pat žr.: kėvė, ir kėvę

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

kėve (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kėvė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kėvė	kėvės
kilm.	kėvės	kėvių
naud.	kėvei	kėvėms
gal.	kėvę	kėves
įnag.	kėve	kėvėmis
viet.	kėvėje	kėvėse
šauksm.	kėve	kėvės

• Skiemenys: kė-ve
• žr. pagr. f. kėvė

---