kėvinų

Taip pat žr.: kėvinu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

kėvinų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kėvinas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kėvinas	kėvinai
kilm.	kėvino	kėvinų
naud.	kėvinui	kėvinams
gal.	kėviną	kėvinus
įnag.	kėvinu	kėvinais
viet.	kėvine	kėvinuose
šauksm.	kėvine	kėvinai

• Skiemenys: kė-vi-nų
• žr. pagr. f. kėvinas

---