Latvių kalba taisyti

 
Katinas
2-oji linksniuotė
Linksnis
Locījums
Vienaskaita
Vienskaitlis
Daugiskaita
Daudzskaitlis
Vardininkas
Nominatīvs
kaķis kaķi
Kilmininkas
Ģenitīvs
kaķa kaķu
Naudininkas
Datīvs
kaķim kaķiem
Galininkas
Akuzatīvs
kaķi kaķus
Įnagininkas
Instrumentālis
kaķi kaķiem
Vietininkas
Lokatīvs
kaķī kaķos
Šauksmininkas
Vokatīvs
kaķi! kaķi

Tarimas taisyti

  • TFA: [ˈkacis]
    •   

Daiktavardis taisyti

kaķis (vyr. g.)

  1. katinas (lt) (Žinduoliai)

Mažybinė forma: kaķītis

Kitos formos ir sinonimai taisyti

  • Vyriška forma: kaķis („katinas“)
  • Moteriška forma: kaķene(„katė“)
  • Jauniklis: kaķēns(„kačiukas“)


  • Retesnė vyriška forma: runcis(„katinas“)
  • Retesnė vyriška forma: peļu junkurs(„katinas“)
  • Retesnė moteriška forma: kaķe(„katė“)
  • Kita jauniklio vyriška forma: mincis(„kačiukas“)
  • Kita jauniklio moteriška forma: minka(„katytė“)

Etimologija taisyti

Senas žodis, kuris prieš keletą tūkstantmečių išplito kartu su pačiu gyvūnu. Panašu, kad žodžio kilmė - afrikietiška, vėliau - persidavęs į indoeuropiečių prokalbę. Šis latvių k. žodis buvo paveiktas germaniškųjų formų: kaķis < *katis, iš mot. g. *kate (palyginimui, dialektinis katene („kačiukas“)), iš pradžių kuršių dialektuose, vėliau kituose dialektuose ir galiausiai bendrinėje kalboje. Giminiškas lietuvių k. katė, prūsų k. catto ([kato]), rusų k. кот (kot), viduriniajai olandų k. katte, vokiečių k. katze, anglų k. cat, lotynų k. cattus, catta. [1]



  1. ^ Karulis, Konstantīns (1992), „kaķis“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN