kailis

Jotvingių kalba

kailis (vyr. g.)

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

kailis ^(xsv) – prieveiksmiai ^(lt)

Naujadaras. Nuo jotvingių k. kaili.

Būdvardžio „kailis“ linksniavimas (3-ioji (is/e/e) linksniuotė)
		Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė		Bevardė giminė
		Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.		kailis	kailys	kaile	kailes	kaile	kaily
K.		kailis	kailiun̄	kailes	kailiun̄	kailes	kailiun̄
N.		kailiu	kailems	kailei	kailems	kailei	kailems
G.		kailin̄	kailin̄s	kailen̄	kailen̄s	kailen̄	kailen̄s
Įn.		kailiu	kaileis	kaile	kailems	kaile	kailims
Vt.	Vi.	kaily	kailysu	kailėj	kailesu	kailėj	kailesu
	Kr.	kailyn	kailysna	kailen	kailesna	kailen	kailesna
	Gr.	kailypi	kailyspi	kailepi	kailespi	kailepi	kailespi
	Ar.	kailyp	kailiump	kailep	kailiump	kailep	kailiump
Š.		kaili!	kailys!	kaile!	kailes!	kailen̄!	kaily!

Prieveiksmis
kaili

Būdvardžio „kailis“ įvardžiuotinės formos ir laipsniavimas (vns. V.)
	Įvardžiuotinės f.	Nelyginamasis l.	Aukštesnysis l.	Aukščiausiasis l.	Visų aukščiausiasis l.
Vyr. g.	kailises eskailis	kailis	kailesnis	kailimis kailims	wiskailimis wiskailims wisun̄ kailimis wisun̄ kailims pats kailimis pats kailims
Mot. g.	kailejei eikaile	kaile	kailesne	kailime	wiskailime wisun̄ kailime pati kailime
Bev. g.	kailetat tatkaile	kaile	kailesne	kailime	wiskailime wisun̄ kailime pate kailime