kalbėsianti

Taip pat žr.: kalbėsiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kalbėsianti (būs. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kalbėsiantis, mot. g. kalbėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbėsiąs, kalbėsiantis	kalbėsią, kalbėsiantys	kalbėsianti	kalbėsiančios	-	kalbėsią
kilm.	kalbėsiančio	kalbėsiančių	kalbėsiančios	kalbėsiančių	-	-
naud.	kalbėsiančiam	kalbėsiantiems, kalbėsiantiem	kalbėsiančiai	kalbėsiančioms, kalbėsiančiom	-	-
gal.	kalbėsiantį	kalbėsiančius	kalbėsiančią	kalbėsiančias	-	-
įnag.	kalbėsiančiu	kalbėsiančiais	kalbėsiančia	kalbėsiančiomis	-	-
viet.	kalbėsiančiame, kalbėsiančiam	kalbėsiančiuose, kalbėsiančiuos	kalbėsiančioje, kalbėsiančioj	kalbėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbėsiantysis	kalbėsiantieji	kalbėsiančioji	kalbėsiančiosios	-	-
kilm.	kalbėsiančiojo	kalbėsiančiųjų	kalbėsiančiosios	kalbėsiančiųjų	-	-
naud.	kalbėsiančiajam	kalbėsiantiesiems	kalbėsiančiajai	kalbėsiančiosioms	-	-
gal.	kalbėsiantįjį	kalbėsiančiuosius	kalbėsiančiąją	kalbėsiančiąsias	-	-
įnag.	kalbėsiančiuoju	kalbėsiančiaisiais	kalbėsiančiąja	kalbėsiančiosiomis	-	-
viet.	kalbėsiančiajame	kalbėsiančiuosiuose	kalbėsiančiojoje	kalbėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kalbėsiantis.
• Skiemenys: kal-bė-sian-ti

kalbėsianti

1. ta, kuri kalbės

Etimologija

<= kalbėti, kalba, kalbėjo

---