kandama

Taip pat žr.: kandamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kandama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kandamas, mot. g. kandama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kandamas	kandami	kandama	kandamos	kandama	-
kilm.	kandamo	kandamų	kandamos	kandamų	-	-
naud.	kandamam	kandamiems	kandamai	kandamoms	-	-
gal.	kandamą	kandamus	kandamą	kandamas	-	-
įnag.	kandamu	kandamais	kandama	kandamomis	-	-
viet.	kandamame	kandamuose	kandamoje	kandamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kandamasis	kandamieji	kandamoji	kandamosios	-	-
kilm.	kandamojo	kandamųjų	kandamosios	kandamųjų	-	-
naud.	kandamajam	kandamiesiems	kandamajai	kandamosioms	-	-
gal.	kandamąjį	kandamuosius	kandamąją	kandamąsias	-	-
įnag.	kandamuoju	kandamaisiais	kandamąja	kandamosiomis	-	-
viet.	kandamajame	kandamuosiuose	kandamojoje	kandamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kandamas.
• Skiemenys: kan-da-ma

kandama

1. ta, kurią kanda

Etimologija

<= kąsti, kanda, kando

---