Latvių kalba taisyti

 
Karo scena
1-oji linksniuotė
Linksnis
Locījums
Vienaskaita
Vienskaitlis
Daugiskaita
Daudzskaitlis
Vardininkas
Nominatīvs
karš kari
Kilmininkas
Ģenitīvs
kara karu
Naudininkas
Datīvs
karam kariem
Galininkas
Akuzatīvs
karu karus
Įnagininkas
Instrumentālis
karu kariem
Vietininkas
Lokatīvs
karā karos
Šauksmininkas
Vokatīvs
karš! kari!

Tarimas taisyti

  • TFA: [kàɾʃ]
    •   

Daiktavardis taisyti

karš (vyr. g.)

  1. karas (lt) (Karas)

Mažybinė forma: kariņš

Kitos formos ir sinonimai taisyti

  • Naujoji forma: karš („karas“)
  • Senoji forma: kaŗš(„karas“)

Etimologija taisyti

Iš baltų prokalbės *karyas, iš indoeuropiečių prokalbės *koryos, iš *ker-. Giminiškas lietuvių k. karas, dialektiniui karias, prūsų k. kargis ([karjis], „kariuomenė, pajėgos, armija“) (XVI a. tekste neteisingai užrašytas kaip kragis), karyago („kelionės“) (tai yra, „karo kelias“), viduriniosios airių k. cuire („kariuomenė, armija, pajėgos“), gotų k. 𐌷𐌰𐍂𐌾𐌹𐍃 (harjis), senovės skandinavų k. herr, vokiečių k. Heer („kariuomenė, armija“), senosios graikų k. κοίρανος (koíranos, „vadas, lyderis“) (< *koiros < *koryos).[1]

Nuorodos taisyti

  1. ^ Karulis, Konstantīns (1992), „karš“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN