keisima

Taip pat žr.: keisimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

keisima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. keisimas, mot. g. keisima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keisimas	keisimi	keisima	keisimos	keisima	-
kilm.	keisimo	keisimų	keisimos	keisimų	-	-
naud.	keisimam	keisimiems	keisimai	keisimoms	-	-
gal.	keisimą	keisimus	keisimą	keisimas	-	-
įnag.	keisimu	keisimais	keisima	keisimomis	-	-
viet.	keisimame	keisimuose	keisimoje	keisimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keisimasis	keisimieji	keisimoji	keisimosios	-	-
kilm.	keisimojo	keisimųjų	keisimosios	keisimųjų	-	-
naud.	keisimajam	keisimiesiems	keisimajai	keisimosioms	-	-
gal.	keisimąjį	keisimuosius	keisimąją	keisimąsias	-	-
įnag.	keisimuoju	keisimaisiais	keisimąja	keisimosiomis	-	-
viet.	keisimajame	keisimuosiuose	keisimojoje	keisimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. keisimas.
• Skiemenys: kei-si-ma

keisima

1. ta, kurią keis

Etimologija

<= keisti, keičia, keitė

---