kelintas

 Lietuvių kalba

Įvardis

kelintas (klaus. sant. įvrd., pagr. f., vns. vard., dgs. gal.) - žr. pagr. f. kelinta.

Įvardis; pagrindinė forma: vyr. g. kelintas, mot. g. kelinta
Neįvardžiuotinės formos
	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
vard.	kelintas, kelinta	-	kelinti, kelintos
kilm.	kelinto, kelintos	-	kelintų, kelintų
naud.	kelintam, kelintai	-	kelintiems, kelintoms
gal.	kelintą, kelintą	-	kelintus, kelintas
įnag.	kelintu, kelinta	-	kelintais, kelintomis
viet.	kelintame, kelintoje	-	kelintuose, kelintose
Įvardžiuotinės formos
	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
vard.	kelintasis, kelintasai, kelintoji	-	kelintieji, kelintosios
kilm.	kelintojo, kelintosios	-	kelintųjų, kelintųjų
naud.	kelintajam, kelintosioms	-	kelintiesiems, kelintosioms
gal.	kelintąjį, kelintąsias	-	kelintuosius, kelintąsias
įnag.	kelintuoju, kelintosiomis	-	kelintaisiais, kelintosiomis
viet.	kelintajame, kelintosiose	-	kelintuosiuose, kelintosiose

kelintas

1. kuris iš eilės

   Kelintas jis startavo?

2. kuris iš eilės; nebe pirmas

   Jau kelintas kartas, kai jis girtas grįžta.

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Išraiškos arba posakiai

    kelintas: Kilę žodžiai

kažkelintas (lt) kelintasnoris (lt) kelintinis (lt) kelintokas (lt)

kelintukas (lt) kelintąkart (lt) kelintąsyk (lt)

Vertimai

  kelintas: kuris iš eilės

Anglų kalba: which (en)  Japonų kalba: どの (ja) (dono)  Latvių kalba: kurš (lv) (vyr. g.)

Lenkų kalba: który (pl) (vyr. g.)  Prancūzų kalba: le combien (fr)  Rusų kalba: который (ru) (vyr. g.) (katoryj)

---