kimšianti

Taip pat žr.: kimšiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kimšianti (būs. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kimšiantis, mot. g. kimšianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kimšiąs, kimšiantis	kimšią, kimšiantys	kimšianti	kimšiančios	-	kimšią
kilm.	kimšiančio	kimšiančių	kimšiančios	kimšiančių	-	-
naud.	kimšiančiam	kimšiantiems, kimšiantiem	kimšiančiai	kimšiančioms, kimšiančiom	-	-
gal.	kimšiantį	kimšiančius	kimšiančią	kimšiančias	-	-
įnag.	kimšiančiu	kimšiančiais	kimšiančia	kimšiančiomis	-	-
viet.	kimšiančiame, kimšiančiam	kimšiančiuose, kimšiančiuos	kimšiančioje, kimšiančioj	kimšiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kimšiantysis	kimšiantieji	kimšiančioji	kimšiančiosios	-	-
kilm.	kimšiančiojo	kimšiančiųjų	kimšiančiosios	kimšiančiųjų	-	-
naud.	kimšiančiajam	kimšiantiesiems	kimšiančiajai	kimšiančiosioms	-	-
gal.	kimšiantįjį	kimšiančiuosius	kimšiančiąją	kimšiančiąsias	-	-
įnag.	kimšiančiuoju	kimšiančiaisiais	kimšiančiąja	kimšiančiosiomis	-	-
viet.	kimšiančiajame	kimšiančiuosiuose	kimšiančiojoje	kimšiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kimšiantis.
• Skiemenys: kim-šian-ti

kimšianti

1. ta kuri kimš

Etimologija

<= kimšti, kemša, kimšo

---