kolaborantu

Taip pat žr.: kolaborantų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

kolaborantu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kolaborantas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kolaborantas	kolaborantai
kilm.	kolaboranto	kolaborantų
naud.	kolaborantui	kolaborantams
gal.	kolaborantą	kolaborantus
įnag.	kolaborantu	kolaborantais
viet.	kolaborante	kolaborantuose
šauksm.	kolaborante	kolaborantai

• žr. pagr. f. kolaborantas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. kolaborantė.

Etimologija

<= (pranc. collaborationniste) < (lot. collaboro) – bendradarbiauti; terminas pradėtas vartoti Prancūzijoje, vėliau Belgijoje, Olandijoje

---