kopa

Taip pat žr.: köpa

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

kopa (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kopa
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kopa	kopos
kilm.	kopos	kopų
naud.	kopai	kopoms
gal.	kopą	kopas
įnag.	kopa	kopomis
viet.	kopoje	kopose
šauksm.	kopa	kopos

• Skiemenys: ko-pà

kopa

1. smėlio kalva
2. pylimas

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Išraiškos arba posakiai

    kopa: Deminutyvai

kopelė (lt)

Vertimai

  kopa: smėlio kalva

Anglų kalba: dune (en)  Baltarusių kalba: выдма (be) (mot. g.) (výdma), дзюна (be) (mot. g.) (dziuna)  Estų kalba: luide (et) (mot. g.)  Ispanų kalba: duna (es) (mot. g.)  Italų kalba: duna (it) (mot. g.)  Japonų kalba: 砂丘 (ja) (sakyū)  Latvių kalba: kāpa (lv) (mot. g.)

Portugalų kalba: duna (pt) (mot. g.)  Prancūzų kalba: dune (fr) (mot. g.)  Rumunų kalba: dună (ro) (mot. g.)  Rusų kalba: дюна (ru) (mot. g.) (djúna)  Vokiečių kalba: Düne (de) (mot. g.)  Nyderlandų kalba: duin (nl) (mot. g.)  Švedų kalba: dyn (sv) (bendr. g.)

  kopa: pylimas

---

Daiktavardis

kopa (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kopa
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kopa	kopos
kilm.	kopos	kopų
naud.	kopai	kopoms
gal.	kopą	kopas
įnag.	kopa	kopomis
viet.	kopoje	kopose
šauksm.	kopa	kopos

• Skiemenys: kó-pa

kopa

1. (psn.) - sueiga, susirinkimas
2. (ret.) - būrys, pulkas, daugybė

Etimologija

Turbūt iš kuopa.

---

Daiktavardis

kopa (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kopa
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kopa	kopos
kilm.	kopos	kopų
naud.	kopai	kopoms
gal.	kopą	kopas
įnag.	kopa	kopomis
viet.	kopoje	kopose
šauksm.	kopa	kopos

• Skiemenys: ko-pà

kopa

1. oda, su kuria apsiuvamas spragilo buožės galas, kad lengviau būtų pririšti
2. medinė ąselė, lankelis, pritvirtintas prie spragilo siaustuvės, jungelis
3. oda, su kuria apsiuvami pavalkai
4. (tarm.)(ppr. dgs.) - šiaudinė pavalkų dalis (su šikšna)

Etimologija

Iš lenkų k. kapa.

Vertimai

  kopa: oda, su kuria apsiuvamas spragilo buožės galas, kad lengviau būtų pririšti

  kopa: medinė ąselė, lankelis, pritvirtintas prie spragilo siaustuvės, jungelis

  kopa: oda, su kuria apsiuvami pavalkai

---

 Latvių kalba

Daiktavardis

Daiktavardis
linksnis	vienaskaita	daugiskaita
vardininkas (Nominatīvs)	kopa	-
kilmininkas (Ģenitīvs)	-	-
naudininkas (Datīvs)	-	-
galininkas (Akuzatīvs)	-	-
įnagininkas (Instrumentālis)	-	-
vietininkas (Lokatīvs)	-	-
šauksmininkas (Vokatīvs)	-	-

kopa (mot. g.)

1. aibė ^(lt) (Matematika)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

---