kraso

Jotvingių kalba


Kėdė

Tarimas

TFA: ['krá.so]

Daiktavardis

kraso (bev. g.)

- kėdė ^(lt) (nau.)
- krėslas ^(lt) (nau.)

Daiktavardžio „kraso“ linksniavimas (7-oji (o) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		kraso	krasy
K.		krasos	krasun̄
N.		krasu	krasoms
G.		krason̄	krason̄s
Įn.		krasu	krasims
Vt.	Vi.	krasei	krasesu
	Kr.	krasuon	krasuosna
	Gr.	krasepi	krasespi
	Ar.	krasuop	krasump
Š.		krason̄!	krasy!

Etimologija

Naujadaras. Kai kurie tyrėjai šį žodį laikytų skoliniu iš slavų kalbų; tuo atveju, šis žodis būtų iš slavų prokalbės *kreslo, ir būtų susijęs su *krosno („audimo staklės“), kurių kvadratiška forma primintų kėdės formą. Tačiau labiau įtikinama teorija nurodo į atvirkštinį skolinimosi ryšį: tikėtina, kad slavų kalbos yra pasiskolinusios šį žodį iš baltų kalbų. Šią hipotezę patvirtina panašių žodžių nebuvimas pietų slavų kalbose (išskyrus bulgarų k., tačiau minėtoje kalboje tai vėlesnio laikotarpio skolinys). Tuo atveju, šis žodis kilęs iš baltų prokalbės *krēs su papildoma l, iš indoeuropiečių prokalbės *kert-, *kret-, iš *(s)ker- („sukti, lenkti“). Pirminė reikšmė, šiuo atveju, būtų buvus „pintas objektas“ (liaudies dainos nurodo, kad anksčiau kėdės iš tiesų buvo pinamos). Giminiškas latvių k. krēsls, lietuvių k. krėslas.

Kategorijos

Baldai