kraugis

Jotvingių kalba


Pilkoji varna

Tarimas

TFA: ['kraũ.gis]

Daiktavardis

kraugis (mot. g.)

varna ^(lt) (sen.)

Daiktavardžio „kraugis“ linksniavimas (6-oji (is) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		kraugis	kraugys
K.		kraugis	kraugiun̄
N.		kraugei	kraugims
G.		kraugin̄	kraugin̄s
Įn.		kraugi	kraugims
Vt.	Vi.	kraugy	kraugysu
	Kr.	kraugyn	kraugysna
	Gr.	kraugypi	kraugyspi
	Ar.	kraugyp	kraugiump
Š.		kraugi!	kraugys!

Etimologija

Etimologija neaiški. Yra trys hipotezės, paaiškinančios šio žodžio kilmę: 1) šis žodis yra skolinys iš vidurinės vokiečių aukštaičių k. kra, krae arba krawe; 2) šis žodis yra kilęs nuo indoeuropiečių prokalbės *ḱorh₂- ir todėl giminiškas lotynų k. cornix („varna“); 3) šis žodis yra susijęs su kraujo ir gerimo sąvokomis, apibūdinantis varnų matinimąsi lavoniena (jotvingių gyvavimo laikai – karo ir negandų laikai). Ši hipotezė, tačiau, turi ryškią silpnybę: jotvingių kalbos žodis reiškiantis „gerti“ yra „terd“, todėl jį sunku sieti su šio žodžio galūnę -gis.

Kategorijos

Paukščiai