kreipiama

Taip pat žr.: kreipiamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kreipiama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kreipiamas, mot. g. kreipiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kreipiamas	kreipiami	kreipiama	kreipiamos	kreipiama	-
kilm.	kreipiamo	kreipiamų	kreipiamos	kreipiamų	-	-
naud.	kreipiamam	kreipiamiems	kreipiamai	kreipiamoms	-	-
gal.	kreipiamą	kreipiamus	kreipiamą	kreipiamas	-	-
įnag.	kreipiamu	kreipiamais	kreipiama	kreipiamomis	-	-
viet.	kreipiamame	kreipiamuose	kreipiamoje	kreipiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kreipiamasis	kreipiamieji	kreipiamoji	kreipiamosios	-	-
kilm.	kreipiamojo	kreipiamųjų	kreipiamosios	kreipiamųjų	-	-
naud.	kreipiamajam	kreipiamiesiems	kreipiamajai	kreipiamosioms	-	-
gal.	kreipiamąjį	kreipiamuosius	kreipiamąją	kreipiamąsias	-	-
įnag.	kreipiamuoju	kreipiamaisiais	kreipiamąja	kreipiamosiomis	-	-
viet.	kreipiamajame	kreipiamuosiuose	kreipiamojoje	kreipiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kreipiamas.
• Skiemenys: krei-pia-ma

kreipiama

1. ta, kurią kreipia

Etimologija

<= kreipti, kreipia, kreipė

---