kvailiojančiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kvailiojančiais (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kvailiojantis, mot. g. kvailiojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kvailiojąs, kvailiojantis	kvailioją, kvailiojantys	kvailiojanti	kvailiojančios	-	kvailioją
kilm.	kvailiojančio	kvailiojančių	kvailiojančios	kvailiojančių	-	-
naud.	kvailiojančiam	kvailiojantiems, kvailiojantiem	kvailiojančiai	kvailiojančioms, kvailiojančiom	-	-
gal.	kvailiojantį	kvailiojančius	kvailiojančią	kvailiojančias	-	-
įnag.	kvailiojančiu	kvailiojančiais	kvailiojančia	kvailiojančiomis	-	-
viet.	kvailiojančiame, kvailiojančiam	kvailiojančiuose, kvailiojančiuos	kvailiojančioje, kvailiojančioj	kvailiojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kvailiojantysis	kvailiojantieji	kvailiojančioji	kvailiojančiosios	-	-
kilm.	kvailiojančiojo	kvailiojančiųjų	kvailiojančiosios	kvailiojančiųjų	-	-
naud.	kvailiojančiajam	kvailiojantiesiems	kvailiojančiajai	kvailiojančiosioms	-	-
gal.	kvailiojantįjį	kvailiojančiuosius	kvailiojančiąją	kvailiojančiąsias	-	-
įnag.	kvailiojančiuoju	kvailiojančiaisiais	kvailiojančiąja	kvailiojančiosiomis	-	-
viet.	kvailiojančiajame	kvailiojančiuosiuose	kvailiojančiojoje	kvailiojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kvailiojantis, mot. g. kvailiojanti.

kvailiojančiais

1. tas, kuris kvailioja

Etimologija

<= kvailioti, kvailioja, kvailiojo

---