kvailiosimu

Taip pat žr.: kvailiosimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kvailiosimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kvailiosimas, mot. g. kvailiosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kvailiosimas	kvailiosimi	kvailiosima	kvailiosimos	kvailiosima	-
kilm.	kvailiosimo	kvailiosimų	kvailiosimos	kvailiosimų	-	-
naud.	kvailiosimam	kvailiosimiems	kvailiosimai	kvailiosimoms	-	-
gal.	kvailiosimą	kvailiosimus	kvailiosimą	kvailiosimas	-	-
įnag.	kvailiosimu	kvailiosimais	kvailiosima	kvailiosimomis	-	-
viet.	kvailiosimame	kvailiosimuose	kvailiosimoje	kvailiosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kvailiosimasis	kvailiosimieji	kvailiosimoji	kvailiosimosios	-	-
kilm.	kvailiosimojo	kvailiosimųjų	kvailiosimosios	kvailiosimųjų	-	-
naud.	kvailiosimajam	kvailiosimiesiems	kvailiosimajai	kvailiosimosioms	-	-
gal.	kvailiosimąjį	kvailiosimuosius	kvailiosimąją	kvailiosimąsias	-	-
įnag.	kvailiosimuoju	kvailiosimaisiais	kvailiosimąja	kvailiosimosiomis	-	-
viet.	kvailiosimajame	kvailiosimuosiuose	kvailiosimojoje	kvailiosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kvailiosimas, mot. g. kvailiosima.

kvailiosimu

1. tas, kurį kvailios

Etimologija

<= kvailioti, kvailioja, kvailiojo

---